... o kas po to?...

....viskas, gana, tai mane jau nervina... viena akimirka ash miesto vidury besijuokdama beveik atsigulu ant zoles pakeleje.... o kita, sedziu riedanciomis asaromis per skruosta.... pastarajy menesi verkiau daznai.... kas man pasidare... juk as beveik neverkiu... o kam? nuo to gyventi miela napasidarys..... o apsimesti , kad dievinu jy negaliu..... gal silti orai, o gal nauju draugu itaka man tokia.... nervinuos del smulkmenu.... arba net y rimtus dalykus nekreipiu demesio... nekontroliuoju saves.... atrodo , kad mene valdytu kazkas kitas.... kazkas nezemishko.....

o ka daryt, kai sirdis spurda is dziaugsmo ir norisi imti garsiai kvatoti? tokiomis akimirkomis zinau - ivyks kazkas nuostabaus ir nepakartojamo.... kunu begioja siurpuliukai, is veido nepranyksta valiukiska sypsena..... tada buna gera......

bet buna ir taip, kad nesinori nieko kito , tik uzmigti ir nebeatsikelt.... ramiai, be panikos palikti sy zaidima, kuris man kuo toliau tuo labiau tampa sunkus ir visiskai nesuprantamas...

zodziu, nezinau kas, man mane veikia... gaila ne y geraja puse..... nes jauciu kad silpstu, vis dazniau sudreba sirdis tokia akimirka, kuria as anksciau buciau nusijuokus likimui y akis, ir vistiek padariusi savo.... likimas pradeda destyti savo zaidimo taisykles.... man jos nepriimtinos... nezaisiu as taip..... stengsiuos atgauti save... tokia kokia ir esu..... dejus ant visu kas man nepriim tina ir juoksiuos kai reiketu rimtai galvoti... tokia as sau patinku... taip lengviau priimti likimo issukius.... taip.... as pasikeisiu... sekmes man....;)

...pasimetus Kristia...

never fur all...

...ir vel... tik mintys....

...tiesa sakant, nemegstu savo mintimis dalytis su kitais... mano mintys - vienintelis MANO turtas... taciau rasau cia..... sy kart nerashysiu apie ilgesi ir nerima....baimes ir nesekmes....gana.... juk gyvenimas tikrai yra grazus.... kiekviena diena ivyksta kazkas gero ir mielo... juk gyvenam viena karta (netikiu pomirtiniu gyvenimu) taigi kodel gi nepaemus is gyvenimo viska ka gali.... noriu pabandyti viska.... zinoma, proto ribose.... noriu.... dieve kiek daug as noriu... esu svajokle.... hm...miela:)

noriu parasyti kazka mielo man :) bet kazkodel nesusidelioja sakiniai....galeciau parasyti tiek daug, juk mano galvoje tiek minciu...deja dar neismokau saves isreiksti...tikiuosi kada nors sugebesiu tai padaryti..... parasysiu apie tai kas man dabar atrodo be galo svarbu....draugai.... pagaliau ismokau vertinti draugus....o taip ilgai to nemokejau... ka gi as daryciau be savo reksniukes ir ozkytes :) mes kartu - esame griaunanti jega :) taip ilgai mes vienos kitu nemegome, riiejomes gatvese ir visur kur tik susitikdavom :)) o dabar.... bendraujame jau beveik metus, taciau tik nuo balandzio menesio mes tampame vis artimesnes ....((erai sako - kai prarandi viena- gauni kita...sy karta praradau maziau nei gavau....)) o kiek daug jau kartu patyrem.... galbut pagaliau radau ta didijy ir neikainuojama lobi - draugus :)

sy kart parasiau visai kaip ne as... jokios prasmes :) gal todel kad rasydama sypsausi ir dziaugiuos :) gryzta mano reksniuke :)) pagaliau, juk gyvenimas ne vien liudesio ir nelaimiu kratinys, givenime apstu laimes, dziaugsmo ir meiles ... tereikia viska rasti .... sekmes ieskant... ir man....ir visiems kitiems :)**

kitokia nei visada - Kristia....

____JusT sMile______

...kaip siaubinga yra suprasti, kad menkiausia klaida ir galiu likti visiskai viena... be zmoniu kurie myli mane, saugo ir supranta, kurie man patys brangiausi....suvokusi tai pradedi stengtis elgtis idealiai, visiems itikti.... taciau kartu prarandi save...prarandi zmogishkuma....kiek galima vaidinti leles? ... bejausmus padarus, besistengiancius itikti kitiems? argi klysti nezmohishka? argi mes neesame mes tik su visais savo trukumais, klaidomis ir zinoma privalumais ir pasiekimais? kartais taip atsibosta vaidinti kazka, ko pati nesupranti... taip norisi buti savim... taciau ta begaline baime, baime ,kad taves nesupras, ir atstums tokia didele ir galinga... didesne uz mano pasitikejima savimi..... kartais nugaliu sia baime ir bunu tokia kokia esu be jokiu kaukiu ir apsimetinejimu.... tada supranti kas yra kas, ir kuo gali pasitiketi kuo ne... draugai taip pat praranda kaukes.... ir kaip pasidaro skaudu, kai supranti kad tuos kurie tave "palaike" nepriima taves kokia esi is tikro... taciau kaip gera, kai suzinai kad geriausi is geriausiu tave myli tokia kokia esi.... su tavo klaidomis ir pasiekimais... tokie zmones suteikia man jegu iveikti visas baimes ir negandas.... dabar as stipresne.... skausmas retkarciais dar issiverziantis asaru forma nebe toks didelis , ismokau jy tramdyti.... dabar dejau (tai ko neturiu) ant tu apsimeteliu, ir dar labiau myliu tuos, kurie tikri.... aciu patiems paciausiems , kurie man suteikia jegu neugaleti save.... luw....:)**

...mano gyvenimas - mano knyga.....

Esu paprasta tarsi atversta knyga....taciau manosios knygos rastas daznai buna per sudetingas kitiems.... daznai lieku nesuprasta... kartais pati saves nesuprantu.... tas kas pradejo rasyti mano istorija labai pasistenge kad ji butu tokia vienintele.... dziauguosi tuo...daznai man atrodo kad rasytojas persistenge...kad viska isdeste perdaug sudetingai, taciau dziaugiuosi, kad esu ne visiems iskaitomas nuvalkios komiksas, kuri galima pamirsti vos pervertus puslapius.... gal tuo as ir traukiu zmones....kuo maziau jie zino, tuo daugiau bando isigilinti... tereikia tik panoreti ir as tapsiu jiems lengvu meno kuriniu, tereikia ideti truputi pastangu.... taciau jei jie nenori - man to nereikia.... nenoriu tapti nuvalkiota, suteptais ir uzlankstytais puslapiais pazymeta zodziu ir raidziu kruvele.... esu sudetinga - taciau mane galima suprasti, deja ne visiems..... kiekviena mano diena tai tarsi neuzbaigta istorija... idomu ar kada nors sugebesiu ja uzbaigti....butu lengva, jei zmogus pradejes rasyti mano gyvenimo istorija ja ir baigtu, taciau nuo dabar mano istorija - mano rankose.... ir rasysiu as ja tokia pat sudetinga kaip ir iki siol..... busiu vienintele ir nepakartojama.... ir velniop tuos, kuriems as per sudetinga.....visada yra tokiu, kurie padarys viska, kad galetu mane iskaityti.....I love life...